ALERGINĖ SLOGA (ŠIENLIGĖ)

Alerginė sloga (arba alerginis rinitas) – tai „tekanti nosis ir apsunkintas kvėpavimas pro nosį dėl alergenų poveikio į nosies gleivinę.

Ligos priežastys

Alerginės slogos pagrindinė priežastis yra į žmogaus organizmą patekę alergenai (baltyminės kilmės medžiagos) ar haptenai (nebaltyminės kilmės medžiagos, organizme virstančios alergenais). Pakartotinai su jais susidūręs organizmas prieš juos pradeda gaminti antikūnus (imunoglobulinus), kurie yra prilipę prie putliųjų ląstelių (audinių bazofilų) apvalkalo. Susidūrus alergenui su antikūnu, įvyksta reakcija, kurios metu ląstelių apvalkalas trūksta ir į audinius išsilieja aktyviosios medžiagos: citokininas, histaminas ir kitos. Dėl šių medžiagų poveikio atsiranda nosies gleivinės tinimas, skiriasi sekretas. Alerginė sloga skiriama į nuolatinę, kurią dažniausiai sukelia pelėsiai, grybeliai, namų dulkės (t.y. namų alergenai) ir sezoninę, kurią sukelia žiedadulkės (pavasarį – medžių, gėlių, rudenį – piktžolių), t.y. lauko alergenai.

Simptomai

Čiaudulys
Nosies gleivinės patinimas
Apsunkintas kvėpavimas
Akių sausumas
Vokų patinimas
Uoslės sutrikimas
Galvos skausmas
Išskyros iš nosies

Ligos eiga

Alerginei slogai būdinga priepuolinė simptomų triada: apsunkintas kvėpavimas pro nosį, nuolatinis vandeningų išskyrų tekėjimas iš nosies, priepuolinis čiaudulys. Gali susilpnėti uoslė. Priepuoliui praėjus, kvėpavimas vėl tampa normalus. Tačiau jei priepuolio metu sulašinsime adrenalino lašų, dažniausiai būklė vėl pablogės. Sergantis alergine sloga žmogus nurodo, kad jis turėjo kitokių alerginių reakcijų epizodų, arba alerginėmis ligomis serga jo artimieji. Paprastai alerginė sloga pasireiškia priepuoliais.

Komplikacijos

Alerginė sloga gali komplikuotis seroziniu viduriniu otitu (serootitu), sinusitu ir, kas liūdniausia, bronchine astma. Anot amerikiečių profesoriaus, kaip kregždutė pranašauja pavasarį, taip alerginė sloga – bronchinę astmą. Kalbama, kad alerginė sloga ir bronchinė astma dažnas derinys, todėl gali būti traktuojami kaip viena liga su savo skirtingais simptomais.

Tyrimai

Apžiūrint matoma paburkusi nosies gleivinė, nosies landos užpildytos vandeningu sekretu. Gali būti matomi polipai. Kraujo tyrime nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius (eozinofilija). Eozinofilų gali būti randama ir nosies sekrete.

Gydymas

Svarbiausia reikia vengti aplinkos, kur yra alergenai. Jei alerginę slogą sukelia žydinčių medžių žiedadulkės, reikia mažiau būti lauke, geriau tam laikotarpiui išvykti kitur. Šiuo metu yra specialūs kalendoriai, kuriuose nurodomi augalų žydėjimo periodai, sudaromos specialios lentelės, kuriose nurodoma žiedadulkių koncentracija ore (vertinama balais). Jei ligą sukelia koks nors vienas alergenas, pvz., citrusiniai vaisiai, geriau jų nevalgyti. Dažnai žmogus būna alergiškas ne vienai, o kelioms medžiagoms (tai polivalentinė alergija). Tokiu atveju sunku išvengti alergeno patekimo į organizmą. Gydymui skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai, taip pat gliukokortikoidų lašai ar purškalai į nosį. Sergant alergine sloga reikia kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ar alergologą.

Natūralūs gydymo būdai

Gydymas vaistažolėmis (fitoterapija)

Jeigu kasmet paūmėja šienligė, 2-3 savaites prieš alergizuojančių augalų žydėjimą pradėkite gerti vaistingųjų augalų nuovirus:

1 valgomąjį šaukštą vieno iš toliau nurodytų augalų mišinių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaukite, kol atvės, perkoškite. Vartokite po 1/3-1/2 stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.

Sumaišykite po 30 g kraujažolės žolės bei erškėtuogių ir po 10 gramų apynių spurgų, ženšenio šaknų bei mėtos lapų.

Sumaišykite po lygiai apynių spurgų, lakišiaus bei notrelės žolės, žemuogių, beržo bei graikinio riešutmedžio lapų, juodojo šeivamedžio žiedų ir rudmenės šaknų bei šakniastiebių.

Kai yra polinkis sirgti šienlige:

10 g jonažolės žolės termose užpilkite 1 stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkoškite ir vartokite po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, prieš valgį. Į stiklinę įdėkite 2 valgomuosius šaukštus tarkuotų svogūnų, kaitinkite juos verdančio vandens vonelėje ir 10 minučių kvėpuokite iš stiklinės sklindančiais garais. Tokias procedūras darykite 3-4 kartus per dieną.

3 valg. šaukštai lakišiaus žolės užpilami stikline verdančio vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu), tada atvėsinama ir nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.

2 arb. šaukšteliai smulkintų medetkos žiedų užpilami puse stiklinės verdančio vandens ir uždengtame inde paliekama stovėti 1 val., kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną.

2 arb. šaukšteliai smulkintos raudonėlio žolės užpilami stikline verdančio vandens, paliekama stovėti 20 min., kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

1 valg. šaukštas smulkintų dilgėlės lapų užpilamas stikline verdančio vandens. Paliekama 30 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio.

1 valg. šaukštas smulkintų apynio spurgų užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu), tada atvėsinama ir nukošiama. Geriama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Tuo pat metu nuoviru gali būti plaunamos bėrimų vietos.

Vaistai ir kitos priemonės