Artrozė (osteoartrozė, osteoartritas, „druskų nusėdimas”) – tai neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10% visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys.

Artrozė dažniausiai tapatinama su sąnarių susidėvėjimu. Svarbiausia artrozės priežastis – ilgai veikiantis krūvis, viršijantis sąnario galimybes. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažno vienodų judesių atlikimo (dažytojams, siuvėjams, staliams). Artrozę skatina netaisyklinga sąnarių forma (kai stuburas ar sąnariai iškrypę, kai yra įgimtas šlaunikaulio išnirimas, ar kiti įgimti sąnarių trūkumai), sąnarių traumos, įgimtas kremzlės ląstelių nepilnavertiškumas, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl minėtų priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda savo elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja, atsiranda trintis tarp sąnarinių paviršių, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu vyksta ir šalia esančių kaulų pakitimai – susidaro kaulinės išaugos („ataugos”).

Dažniausiai liga prasideda lėtai, nepastebimai. Jei praeityje buvo sąnario trauma, artrozės simptomai gali pasireikšti tik po kelių metų. Pažeistą sąnarį (sąnarius) iš pradžių skauda tik fizinio krūvio metu, ar stipriai sąnarį „nuvarginus”. Ilgainiui, ligai progresuojant, skausmai tampa stipresni, skauda ir ramybėje, naktį, atsiranda sąnario judrumo sumažėjimas, kol sąnarys visiškai sustingsta. Labiausiai pažeidžiami klubų, kelių, rankų pirštų sąnariai ir stuburas. Skausmas jaučiamas judinant sąnarį, arba ramybėje, po didesnio fizinio krūvio. Labiau skauda lipant laiptais, ypač žemyn. Gali būti ir keletą minučių trunkantis rytinis skausmas (tik išlipus iš lovos, kol žmogus „išsivaikščioja”). Ligai progresuojant skausmas gali būti jaučiamas ir ramybėje, net naktį. Po ilgesnio ramybės periodo (pasėdėjus ar po nakties miego) sąnariai kuriam laikui sustingsta, nemalonumas praeina išsijudinus. Sąnariai ima braškėti. Braška ir sveikų žmonių sąnariai, tačiau braškėjimas gali būti ir pakitusios kremzlės požymis. Saugodamasis skausmingų judesių, žmogus stengiasi sąnarį laikyti padėtyje, kurioje mažiausiai skauda. Dėl nuolatinės įtampos raumenys ir sausgyslės sustandėja, galūnė tarsi „užsifiksuoja” tam tikroje padėtyje. Atsiranda stiprus skausmas, galūnės per sąnarį neįmanoma sulenkti ar ištiesti, kai atplyšusios kremzlės gabalėlis įstringa tarp sąnarinių paviršių. Tai vadinama „sąnario blokada”.

Pagrindinis tyrimo metodas artrozei nustatyti – atlikti pažeisto sąnario rentgeno nuotraukas.

Vaistais galima sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti sąnarių judrumą, kartais – sulėtinti ligos tolesnį vystymąsi, tačiau nėra tokių vaistų, kurie išgydytų nuo osteoartrozės.

Gydymas turėtų būti kompleksinis:

1. Sąnario tausojimas – venkite nepatogių padėčių , nuolat pasikartojančių judesių, vaikščiokite pasiremdami lazdele. 2. Viršsvorio sumažinimas – labai svarbus ir veiksmingas artrozės gydymo elementas. Numetę svorio – „nukrausite” savo sąnarius.

3. Fiziniai pratimai – jie pagerina kraujo apytaką, apsaugo sąnarius nuo sustingimo, o raumenis – nuo sunykimo. Tinkamą jums pratimų kompleksą parinks kineziterapeutas. Mankštintis reikėtų keletą kartų per dieną po 20-30 minučių.

4. Šilumos ar šalčio procedūros, manualinė terapija, masažas, vandens procedūros, kitos fizioterapinės procedūros. 5. Vaistai. Daugybė įvairių vaistų gali būti vartojami artrozės simptomams sumažinti, ir dažnai tenka išmėginti keletą, kol parenkamas pats tinkamiausias. Gali būti vartojamas paracetamolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, kiti), taip pat vaistai, skatinantys kremzlės atsinaujinimą, raumenis atpalaiduojantys vaistai. Dėl vaistų vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju. Dauguma nuskausminančių vaistų gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, sukelti alergines reakcijas.

6. Chirurginis gydymas. Jei liga ilgainiui stipriai pažeidė sąnarį, gali tekti jį pakeisti sąnario protezu. Dažniausiai protezuojami klubų, kelių sąnariai. Pakeitus sąnarį, ligoniai vėl gali vaikščioti, nebejaučia skausmo.

1. Dieta – jokia ypatinga dieta sergantiems artroze nėra taikoma. Pasirinkite maistą, kuriame yra pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų. Mažinkite antsvorį.

2. Aktyvumas. Judinkite pažeistus sąnarius „mažai, bet dažnai”. Net jei naudojatės lazdele ar ramentais, kiek galima daugiau judėkite. Nejudėdamas sąnarys stingsta, o raumenys silpnėja. Mankštą derinkite su vaikščiojimu, plaukimu, irklavimu, tačiau pasirinkite ne per didelį krūvį, nepervarkite. Jei mėgstate vaikštinėti, rinkitės ne kietą šaligatvį, o minkštą pievą ar miško paklotę. Eidami trumpinkite žingsnį – ilgi žingsniai sąnarį labiau apkrauna.

3. Pasirūpinkite patogia avalyne su minkštais ir elastingais padais (geriausiai – iš korėtos gumos). Nedėvėkite avalynės su aukštais kulniukais.

4. Jūsų darbo vieta turi būti patogi, kad nereikėtų kūprintis ar įsitempti.

5. Pasidarykite patys šilumos ar šalčio procedūrų. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins skausmą. Užsidėkite karštą drėgną kompresą ant skaudančio sąnario, lengvai pasimankštinkite gulėdami šiltoje vonioje. Jei yra užėjęs ūmus stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks šaltis – šalti kompresai, ledo pūslė.

1. Venkite antsvorio.

2. Pakankamai judėkite, tačiau venkite per didelių krūvių, net ir trumpalaikių.

3. Svarbu laiku operuoti ar kitais būdais gydyti įgimtą klubo panirimą, stuburo ar sąnarių iškrypimus.