Tai sudėtingas organizmo refleksinis atsakas į kvėpavimo takų (gerklų, bronchų), nosies, krūtinplėvės, nervinių šaknelių arba tiesiog kvėpavimo centro dirginimą. Kosulio metu iš kvėpavimo takų šalinamos dulkės, teršalai, gleivės, skrepliai.

Kai žmogus nieko neatkosti, tai vadinama neproduktyviuoju arba sausuoju kosuliu.
Kosulys – ankstyvas simptomas daugelio ligų, kurios negydomos sparčiai progresuoja. Ligos, ypač virusinės infekcijos, pradžioje sutrinka bronchų liaukučių veikla – sumažėja gleivių gamyba. Todėl pirmiausia žmogų vargina sausas kosulys. Ketvirtą-penktą ligos dieną liaukučių veikla aktyvėja, sekreto pradedama gaminti daugiau. Virusinę infekciją papildo kita, dažniausiai banali bakterinė infekcija, ir atsiranda pūlingų skreplių.

Jei atsirado tikrai varginantis kosulys – kosint skauda krūtinę, trūksta oro – reikia galvoti apie labai rimtą patologiją. Kosulys – ankstyvas simptomas daugelio ligų, kurios negydomos sparčiai progresuoja. Sausas, neproduktyvus kosulys yra pradžia, ženklas, kad žmogus serga bent jau bronchitu, kurio negydant išsivystys lėtinis procesas.

Ieškoma kosulį sukėlusios priežasties. Atliekami krūtinės ląstos rentgenologinis, skreplių ir kiti tyrimai.

Kosulys – vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo patekusių dulkių, svetimkūnių. Tokio kosulio slopinti negalima, tai – natūralus fiziologinis procesas. Jei kosulys užsitęsia, jis vargina – dirgina gleivinę, dėl jo sutrinka miegas, prarandamas apetitas, liesėjama. Visgi geriausia – gydyti kosulį sukėlusią ligą.

Pasitarti su gydytoju primygtinai siūloma, jei:

Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas.