Bakterinė vaginozė – yra ne lytiniu keliu plintanti liga, tačiau būklė susijusi su lytiniu aktyvumu ir lytinių partnerių skaičiumi, nors serga ir lytinio gyvenimo negyvenančios moterys ir mergaitės.

 

 

Žmogaus organizme gyvena apie 400-500 ivairių rūšių bakterijų ir grybelių. Jų galima rasti virškinamajame trakte, kvėpavimo, šlapimo ir lytinių organų sistemose. Šie mikroorganizmai (mikrobiota) sąveikauja tarpusavyje ir su mūsų organizmu.

 

Moters genitalijų mikroaplinka funkcionuoja kaip mikrobinės ekosistemos dalis. Mikroflora labai įvairi ir skirtinga, ją sudaro nuo 5 iki 15 skirtingų rūšių bakterijų.

Normaliąją mikroflorą sudarančių mikroorganizmų tarpusavio ryšių pakitimai nulemia makšties infekcijų atsiradimą. Makštyje esančių laktobacilų kiekis varijuoja menstruacinio ciklo metu, pavyzdžiui prieš mėnesines jų sumažėja. Pieno rūgšties bakterijų kiekis priklauso ir nuo moters amžiaus bei estrogenų lygio: daugiausia laktobacilų randama naujagimystėje ir reprodukciniame amžiuje, mažiausiai vaikystėje ir pomenopauzėje, kuomet ir estrogenų lygis žemiausias.

 

Makšties ekosisitemos pokyčiams turi įtakos vidiniai ir išoriniai veiksniai: įvairios lėtinės ligos (pvz. cukrinis diabetas), antibiotikoterapija, imunoglobulinai, kontraceptikų naudojimas (ir hormoninių tablečių, ir gimdinių spiralių), makšties plovimai antiseptiniais tirpalais bei lytinis partneris.

 

 

 

Liga gali būti savaime išnykstanti, pasikartojanti ir lėtinė. Jai būdinga:

• nemalonus „žuvies” kvapas iš lyties organų;

• „žuvies” kvapas gali dar sustiprėti ir būti jaučiamas po lyties santykių;

• atsiradę pilkšvos vienalytės išskyros.

 

Dauguma moterų gali visai neturėti nusiskundimų ir nepastebėti jokių patologijos požymių. Apie 50 proc. moterų skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis, turinčiomis specifinį „žuvies” kvapą iš makšties, gali jausti niežulį. Bakterinė vaginozė yra dažniausia makšties infekcija reprodukcinio amžiaus moterų tarpe, sukelianti 40-50% visų makšties uždegimų.

Tai būklė, kai dėl sutrikimų makšties ekologinėje aplinkoje pakinta makšties rūgštingumas ir mikroorganizmų tarpusavio pusiausvyra.

 

Bakterinė vaginozė – tai ne tik nemalonaus kvapo diskomfortą sukeliančios išskyros. Bakterinė vaginozė sukelia rimtas komplikacijas ne tik akušerijoje, bet ir ginekologijoje.

 

Be to, nustatyta, kad daugeliui moterų šis negalavimas, nepaisant visų higienos taisyklių laikymosi, kartojasi, nes, remiantis naujausiais mokslo pasiekimais, bakterinė vaginozė siejama su genetine priežastimi, t.y. tam tikro baltymo makšties gleivinėje stoka. Dėl to ypač svarbu, kad tinkama makšties mikroflora būtų palaikoma kuo ilgiau, tuomet sumažėtų bakterinės vaginozės pasikartojimo rizika"

Gydytojas gali nustatyti diagnozę mikroskopu, ištyręs makšties tepinėlį dar pacientei neišėjus iš kabineto.