Cezario pjūvis – tai tokia akušerinė operacija, kai per pilvo sienos ir gimdos pjūvį išimamas vaisius ir placenta.

 

 

Tai akušerinės situacijos, kai gimdymas natūraliais gimdymo takais kelia grėsmę gimdyvės arba vaisiaus gyvybei:

 

 

 

 

 

 

Kai Cezario pjūvio operacija numatoma iš anksto, nėščioji apžiūrima ir visapusiškai ištiriama. Moterų konsultacijoje atliekami laboratoriniai kraujo, šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh) faktorius, kraujo krešumo rodikliai, gliukozės, baltymo, bilirubino, elektrolitų (Na, Cl, Ca, Mg, K) kiekis kraujyje, ištiriamas makšties išskyrų tepinėlis, atliekamas pasėlis iš gimdos kaklelio kanalo.

Nėščiąją konsultuoja terapeutas, LOR specialistas, okulistas, stomatologas.

 

Atlikus visus reikalingus tyrimus, nėščioji guldoma į ligoninės akušerijos skyrių. Kad moteris naktį prieš operaciją gerai pailsėtų, išsimiegotų, operacijos išvakarėse skiriama raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Gydytojas akušeris ginekologas išsamiai paaiškina moteriai apie operaciją ir nuskausminimo būdą, atsako į visus rūpimus klausimus. Be to, įvertinama vaisiaus būklė: išklausomi ir užrašomi vaisiaus širdies tonai, nustatoma, ar vaisius pakankamai subrendęs, numatoma jo kūno masė. Nėščioji iki operacijos turi būti nevalgiusi ir negėrusi mažiausiai 12 valandų. Jeigu reikia operuoti skubiai, įvertinama gimdyvės ir vaisiaus būklė, skubos tvarka atliekami būtiniausi laboratoriniai tyrimai; jei moteris neseniai pavalgiusi, zondu išvalomas skrandis.

 

 

Nuskausminimo metodo pasirinkimas priklauso nuo to, ar operacija atliekama planine, ar skubos tvarka, nuo akušerinės patologijos, nuo vaisiaus būklės ir gimdyvės ligų. Tikslas yra visiškai numalšinti skausmą, nepakenkiant nei moters, nei vaisiaus sveikatai. Naudojant šiuolaikinius nuskausminimo būdus, komplikacijos pasitaiko retai. Atliekant Cezario pjūvio operaciją, taikomi du pagrindiniai nuskausminimo metodai - spinalinė ir bendroji nejautra.

 

Spinalinė nejautra - tai toks nuskausminimo būdas, kai nuskausminantys vaistai suleidžiami į stuburo kanalą ir žemiau dūrio vietos laikinai apmarinamos nugaros smegenys bei iš jų išeinančios nervinės šaknelės. Procedūra nėra skausminga, nes ji ir pati nuskausminama, prieš tai suleidus nuskausminančius vaistus į odą dūrio vietoje. Moteris nemiega, viską suvokia, mato ir girdi. Ji išgirsta pirmąjį savo vaikelio riksmą, gali jį pamatyti tuojau pat po gimimo, netgi paliesti jį ranka, tačiau nejaučia jokio skausmo žemiau juosmens ir laikinai (operacijos metu) negali valdyti kojų (jos būna tarsi nutirpusios). Visi jutimai visiškai atsistato per 2-3 val. po operacijos.

 

Bendroji nejautra - tai toks nuskausminimo būdas, kai į veną suleidžiami specialūs migdomieji vaistai, vadinami bendraisiais anestetikais, nuskausminantys ir skeleto raumenis atpalaiduojantys preparatai (miorelaksantai). Moteris užmiega, nebejaučia jokio skausmo. Kadangi ji pati negali kvėpuoti dėl vaistų poveikio atpalaiduotų tarpšonkaulinių raumenų, jai užmigus, per burną į trachėją įkišamas specialus vamzdelis, kuris prijungiamas prie dirbtinės ventiliacijos aparato, ir per jį į moters plaučius patenka deguonis. Šis nuskausminimo būdas taikomas dažniausiai skubių operacijų metu, kai nėra laiko atlikti spinalinei nejautrai, arba planinių operacijų metu, kai dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti spinalinės nejautros (pvz., esant didelėms stuburo deformacijoms, pūlingam odos uždegimui būsimo dūrio vietoje, alergijai vietiniams anestetikams ir kt.).

 

 

Yra įvairių Cezario pjūvio atlikimo technikų, tačiau dažniausiai atliekamas Cezario pjūvis per apatinį gimdos segmentą. Priekinėje pilvo sienoje daromas skersinis (virš gaktos) arba išilginis (nuo bambos iki gaktos) pjūvis, atveriama pilvo ertmė. Apatinio gimdos segmento žemutinė dalis įpjaunama skersai, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė, į gimdos ertmę įkišama ranka ir už galvutės, sėdynėlės arba kojyčių ištraukiamas vaisius. Iš naujagimio nosytės, burnytės išsiurbiamos gleivės, gemalinių vandenų likučiai. Virkštelė perspaudžiama spaustukais ir perkerpama. Ištraukiama placenta su dangalais, gimdos vidinių sienelių vientisumas patikrinamas ranka. Gimdos pjūvis gerai susiuvamas trijų aukštų siūle tirpiais siūlais. Iš pilvo ertmės išvalomas kraujas, krešuliai, ten patekę vaisiaus vandenys. Pilvo siena pasluoksniui užsiuvama.

 

Operaciją gali komplikuoti žaizdos supūliavimas, kraujavimas operacijos metu ar po jos, lytinių organų uždegimas.

 

Po operacijos kelis kartus per parą matuojamas moters arterinis kraujospūdis, pulsas, vertinama jos bendra savijauta, sąmonė, kvėpavimas. Stabilios būklės ir visiškai atsigavusi po narkozės moteris tolesniam gydymui perkeliama į pooperacinę palatą. Pirmąsias 4-5 val. ji turi gulėti ant nugaros, be pagalvės, tačiau jau pirmą parą po operacijos leidžiama judėti, verstis ant šono, lenkti rankas ir kojas. Virš operacinės žaizdos tvarsčio dedama ledo pūslė, kuri laikoma apie 3-5 val. su 15 min. pertraukomis. Pirmą parą po operacijos negalima valgyti, o gerti galima tik tada, kai išklausoma žarnų peristaltika. Moteris šlapinasi per kateterį, įkištą per šlapimo kanalą į šlapimo pūslę. Šlapimas teka į specialius graduotus maišelius ir skaičiuojamas bendras per parą išskirto šlapimo kiekis - diurezė (pagal tai sprendžiama, ar nesutrikusi inkstų funkcija). Praėjus kelioms valandoms po operacijos, jei nėra priešparodymų, mamai atnešamas maitinti naujagimis. Tai skatina pieno sekreciją, greitesnį priešpienio virtimą pienu. Iš gimdos kelias dienas po operacijos būna gana gausios kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Maitinant naujagimį, organizme išsiskiria endogeninis oksitocinas, susitraukia gimda, suskausta pilvo apačią, išskyrų padaugėja (tai normalu). Pirmą parą po operacijos visi vaistai yra tik leidžiami (injekcijomis į veną, į raumenis), o ne geriami. Ligonę gali pykinti, ji gali vemti, todėl skiriami vaistai nuo pykinimo, lašinės skysčių infuzijos į veną (izotoninis 0,9 proc. natrio chlorido, Ringerio, 5proc. gliukozės tirpalas), antibiotikai, nuskausminantys (narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai), gimdą sutraukiantys vaistai. Jei naujagimio kraujyje nustatytas rezus (Rh) faktorius, neigiamą rezus (Rh) turinčioms moterims per 72 valandas po operacijos į raumenis suleidžiamas anti D gamaglobulinas.

 

Kad nekiltų pooperacinių komplikacijų, būtina kuo greičiau sėstis, stotis, pradėti vaikščioti, pakankamai judėti (tada greičiau gyja operacinė žaizda, mažiau trombembolinių komplikacijų, pooperacinio plaučių uždegimo atvejų). Jau antrą dieną, pašalinus kateterį iš šlapimo pūslės, moteris turi pati nueiti į tualetą ir pasišlapinti, o per tris dienas po operacijos - pasituštinti (pati savaime, naudojant klizmą ar vidurius laisvinančias žvakutes į tiesiąją žarną). Palaipsniui pereinama prie normalaus maisto, užtikrinančio gerą žarnyno veiklą. Pageidautina, kad motina pati maitintų vaikutį (tada greičiau susitraukia gimda, pasišalina kraujingos išskyros iš gimdymo takų, atsiranda ir gaminasi daugiau pieno). Siūlai iš operacinės žaizdos pašalinami 5-6 dieną po operacijos. Jei motina ir naujagimis gerai jaučiasi, 5-6 dieną po operacijos jie abu išrašomi iš ligoninės į namus. Toliau vaikelį globoja apylinkės pediatras ir naujagimių slaugytoja, o mamos sveikata rūpinasi gydytojas akušeris ginekologas ir akušerė Moterų konsultacijoje. Čia moteris būtinai turi ateiti pasitikrinti praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, o jei yra kokių nors neaiškumų ar problemų ir anksčiau.