Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos – fistulės.

Gimdymo takų sužalojimų priežastys yra įvairios:

anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas);

funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai);

vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra);

greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi).

Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.

Tarpvietės spaudimo jausmas
Tarpvietės tempimo jausmas
Tarpvietės maudimas
Nestiprus tarpvietės skausmas
Stiprūs sąrėminio pobūdžio skausmai
Dubens dugno spaudimas
Makšties patinimas
Išorinių lytinių organų patinimas
Jausmas, panašus į norą tuštintis
Kraujavimas iš lytinių takų

Jeigu tarpvietė įkirpta prieš tai nuskausminus, moteris jokio skausmo nejaučia. Jeigu įplyšta nenuskausminus, jaučiamas spaudimas, tempimas, maudimas, nestiprus skausmas tarpvietės srityje. Susidarius hematomoms (kraujosrūvoms), moteris skundžiasi stipriais sąrėminiais skausmais, spaudimu dubens dugno srityje, lyg noru tuštintis. Išorinio kraujavimo, esant hematomoms, dažniausiai nebūna. Dėl giliai esančių hematomų, patinsta makštis ir išoriniai lytiniai organai. Gimdos kaklelio plyšimų niekada neskauda. Pagrindinis gimdos kaklelio plyšimų simptomas yra kraujavimas iš lytinių takų gimus vaisiui. Įplyšę gimdos kaklelio audiniai kraujuoja vienodai, nenutrūkstama srove, skaisčiai raudonu arteriniu krauju, gana smarkiai. Net praėjus keliolikai minučių po vaisiaus gimimo, užgimus placentai ir susitraukus gimdai, tebekraujuoja tokiu pat intensyvumu. Prieš pat užgimstant vaisiui, vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną bei tarpvietę. Tarpvietės venos persipildo, tarpvietė pamėlynuoja, paburksta, išsipučia, glaudžiai aptempia vaisiaus galvutę. Galvutei toliau judant į priekį ir bandant prasiveržti, audiniai dar smarkiau spaudžiami, užspaudžiamos net smulkios arterijos ir tarpvietė pabąla. Tai gresiančio tarpvietės plyšimo požymiai. Tada reikia tarpvietę nuskausminti ir įkirpti tiek, kiek reikia vaisiui užgimti. Jeigu tai nėra atliekama, kito sąrėmio ir stangos metu tarpvietė plyšta. Ji gali plyšti negiliai (plyšta tik tarpvietės oda, paodis, makšties gleivinė) ir giliai (plyšta dubens dugno raumenys, net dalis tiesiosios žarnos). Taip pat gali įtrūkti lytinių lūpų gleivinė, sužalojama moters varputė. Apžiūrint matoma gili žaizda, kuri gausiai kraujuoja. Kirpti audiniai visada sugyja geriau ir gražiau negu plyšę. Gimdos kaklelio plyšimų paprastai pavyksta išvengti, jeigu gydytojas tinkamai vadovauja gimdymui, o moteris klauso personalo patarimų, kaip taisyklingai kvėpuoti ir kada pradėti stangintis.

Gimdos kaklelio plyšimai gali komplikuotis gausiu kraujavimu. Į nesusiūtą žaizdą gali patekti infekcija, išplisti aukštyn į gimdos kūną ir puriuosius priegimdžio audinius. Nesusiūtas gimdos kaklelio plyšimas gali skatinti ikivėžinių būklių ir vėžio atsiradimą. Didelės arba mažos daugybinės hematomos, neatvertos chirurginiu būdu, gali supūliuoti. Gilūs tarpvietės plyšimai pažeidžia tiesiąją žarną, šlapimkanalį, išangės rauką ir keliamuosius raumenis; nekokybiškai susiuvus tokius plyšimus, vėliau gali būti šlapinimosi sutrikimų, dujų ir išmatų nelaikymas. Tarpvietės plyšimai supūliuoja labai retai.

Gimus vaisiui ir placentai, moters gimdymo takai apžiūrimi išplėtus makštį skėtikliais. Be apžiūros ir apčiuopos, jokie kiti tyrimo būdai nereikalingi.

Pagimdžiusios moters išoriniai lytiniai organai, tarpvietė, vidinis šlaunų paviršius apiplaunami šiltu vandeniu, patepami spiritiniu dezinfekuojančiu tirpalu. Išoriškai matomi tarpvietės plyšimai dar kartą nuskausminami sušvirkščiant į audinius plyšimo vietoje vietinių anestetikų tirpalo. Plyšęs gimdos kaklelis susiuvamas atskiromis ketguto ar tirpstančio sintetinio siūlo siūlėmis. Siūlai, sugijus žaizdai, maždaug po 7-10 dienų, ištirpsta patys, jų dirbtinai šalinti nereikia. Makštis, radus jos plyšimų, taip pat susiuvama tirpstančiais siūlais pavienėmis siūlėmis. Hematomas, prieš tai nuskausminus, būtina įpjauti: pašalinami susikaupę kraujo krešuliai ir užsiuvama trūkusi kraujagyslė. Geri gydymo rezultatai priklauso nuo tinkamos pooperacinės priežiūros. Skiriamas aktyvus režimas – kuo daugiau vaikščioti ir judėti. 10 dienų negalima sėdėti, leidžiama tik gulėti, stovėti arba gulsčiai remtis ant priešingos pusės klubo, negu buvo įkirpta tarpvietė. Rekomenduojama maitintis daug kartų per dieną, mažomis porcijomis, skystu, lengvai virškinamu maistu, vengti vidurių užkietėjimo. Per 6 val. po gimdymo moteriai reikia pačiai savarankiškai pasišlapinti tualete. Per 3 dienas po gimdymo reikia pasituštinti. Jei viduriai užkietėję, pravartu suvalgyti saują džiovintų slyvų arba rytą nevalgius išgerti stiklinę šalto vandens, išgerti 2 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus, vidurius laisvinančių priemonių. Jei po gimdymo yra skausmingi, paburkę, išsivertę išangės hemorojiniai mazgai, jie gydomi skausmą ir uždegimą mažinančiomis žvakutėmis į tiesiąją žarną.

Iki nėštumo reikia gydyti gimdos kaklelio randus, gimdymo metu tinkamai reguliuoti kvėpavimą ir stangas atsižvelgiant į akušerinę situaciją.