MENORAGIJA
Gausios mėnesinės, arba menoragija, – per ilgas ir per gausus kraujavimas. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių mėnesinių ciklo sutrikimų.
Normalios mėnesinės paprastai trunka 3–5 dienas, daugiausia – 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Tai jau yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Ligos priežastys
Menoragijos priežasčių yra labai daug, bet gausių mėnesinių priežastys skirstomos į 3 grupes: mažojo dubens organų patologija, sisteminės ligos ir disfunkciniai kraujavimai iš gimdos. Tarp dažniausių priežasčių yra vidinių lyties organų patologija bei disfunkciniai kraujavimai. Sisteminės ligos pakankamai reta menoragijos priežastis, tačiau dažniausiai labai rimti moters sveikatos sutrikimai. Jų tarpe dažniausiai pasitaiko kraujo krešumo ligos, žymiai rečiau – lėtinės kepenų bei inkstų ligos, hipotireozė bei sisteminės jungiamojo audinio ligos (pvz., raudonoji vilkligė).
Tarp mažojo dubens patologijos atvejų gausių mėnesinių dažniausia priežastis yra gerybinis gimdos auglys – mioma. Nors, tik 30 proc. miomų atvejų pasireiškia menoragija su mažakraujyste. Menoragijos pasireiškimas priklauso nuo miomos dydžio bei lokalizacijos. Gausiu, užsitęsiančiu kraujavimu mėnesinių metu ypač pasižymi pogleivinės, prisitvirtinusios kojyte, miomos. Kita mažojo dubens patologija, pasireiškianti menoragija 40-50 proc. atvejų, yra adenomiozė (gimdos kūno endometriozė). Iki šiol nėra visiškai aiškus kraujavimo mėnesinių metu mechanizmas esant adenomiozei. Manoma, kad priežastys kompleksinės, tarp kurių svarbų vaidmenį atlieka prostaglandinai. Panašaus pobūdžio kraujavimas galimas esant gimdos gleivinės polipui, nors dėl šios priežasties menoragija daug retesnė – 12 proc. atvejų. Daug grėsmingesnė situacija, kuri gali reikštis gausiu kraujavimu mėnesinių metu, yra gimdos gleivinės vėžys. Net 40 proc. moterų, sergančių vėžiu, nurodo šį reiškinį. Visos minėtos moters lyties organų ligos priskiriamos organinei patologijai.
Kitą menoragijos priežasčių grupę sudaro įvairūs disfunkciniai kraujavimai iš gimdos. Dalis jų susijusi su ovuliacijos pokyčiais dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo. Pastarosios dažnesnės moters brendimo periodu bei prieš menopauzę. Beje, vykstant ovuliacijai, disfunkcinio kraujavimo priežastis dažniausiai (apie 80 proc.) yra funkciniai sutrikimai gimdos gleivinėje: prostaglandinų metabolizmo sutrikimai, pakitęs fibrinolizės aktyvumas, sumažėjusi lokali hemostazė. Visa tai skatina gausų kraujavimą mėnesinių metu.
Simptomai
Bendras nuovargis
Skausmingos mėnesinės
Silpnumas
Gausios mėnesinės
Skausmingos mėnesinės
Silpnumas
Gausios mėnesinės
Komplikacijos
Menoragija taip pat gali sukelti reikšmingą socialinį neįgalumą bei nulemti geležies trūkumo anemiją.
Tyrimai
Patiriančių gausias mėnesines pacienčių tyrimas pakankamai sudėtingas. Jo tikslas ne tik konstatuoti menoragijos faktą, bet ir išsiaiškinti galimą jos priežastį. Visa tai reikalauja kompleksinio tyrimo, pradedant kryptingu pokalbiu, baigiant sudėtingais tyrimo metodais stacionaro sąlygomis. Ypač svarbu diferencinė diagnostika - tai padeda parinkti adekvatų menoragijos gydymo metodą.
Tyrimo pradžioje moteriai, besiskundžiančiai gausiomis mėnesinėmis, atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai. Šie tyrimai suteikia informacijos apie nukraujavimo faktą bei kraujo krešumo rodiklius. Paskui siekiama kuo tiksliau diagnozuoti organinę lyties organų patologiją bei atmesti kitų sistemų organų ligas. Taigi tiksli diagnozė galima pasitelkus daugelį šiuolaikinių tyrimų: ultragarsinis tyrimas pro makštį, endoskopinis gimdos ertmės (histeroskopija) įvertinimas, histologinis biopsinės medžiagos tyrimas. Rečiau, bet diagnozei patvirtinti arba gydymui būtina atlikti laparoskopiją, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tyrimą.
Kalbant apie prarasto kraujo kiekį, normalu yra netekti nuo 40 iki 70 ml kraujo per visas mėnesinių dienas. Jeigu moteris turi keisti paketus kas dvi valandas – tai pat parodo, kad mėnesinės gausios.
Objektyviai įvertinti netenkamo kraujo kiekį nėra lengva. Paprastai siūlomi pakankamai nepatogūs tyrimo metodai. Be to, tik apie 50 proc. moterų, žyminčių gausias mėnesines, iš tikrųjų netenka 80 ml ir daugiau kraujo jų metu. Iš tiesų „sunkias” – gausias mėnesines galima įtarti sulaukus teigiamo moters atsakymo į sekančius klausimus:
- ar tenka naudoti mėnesinių metu ypač didelius higieninius paketus?
- ar tenka keisti higieninius paketus dažniau nei kas 2 val.?
- ar tenka naudoti dvigubą „apsaugą”: tamponą ir higieninius paketus?
Gydymas
Esant plačiam menoragijos priežasčių spektrui, jų gydymas labai įvairus ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Daugumos organinių menoragijų atveju tikslingas operacinis gydymas (konservatyvus - endoskopinis arba radikalus – gimdos pašalinimas).
Esant sisteminėms ligoms, menoragija gydoma simptominėmis priemonėmis kartu gydant pagrindinę ligą (pzv., kepenų, inkstų, skydliaukės).
Gydant disfunkcinę menoragiją, dažniausiai pasirenkamos medikamentinės priemonės, gimdos spiralės su hormonais. Nesant gydymo medikamentais efekto, taikomos įvairios operacijos: konservatyvios (gimdos gleivinės destrukcija) bei radikalios.
