Serologinis konfliktas (Rh imunizacija) – tai toks reiškinys, kai motinos raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai neturi Rh antigeno, ir jos organizme gaminasi antikūnai, naikinantys gimdoje esančio vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh antigeną.

Pagrindinė serologinio konflikto priežastis yra motinos ir vaisiaus eritrocitų rezus faktoriaus netapatumas: motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, todėl motinos kraujo grupė yra Rh (-); vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną, todėl vaisiaus kraujo grupė yra Rh (+). Statistikos duomenimis, 10-13 proc. santuokų vyro kraujas yra Rh (+), o moters – Rh (-). Tačiau Rh imunizacija ir nėštumo komplikacijos konstatuojamos tik 0,7 proc. šių šeimų. Priežastys, kodėl ne visada įvyksta serologinis konfliktas, gali būti tokios:

vaisiaus eritrocitai turi Rh antigeną;

nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus eritrocitų, turinčių Rh antigeną, nepateko į motinos kraujotaką ir neimunizavo jos organizmo;

motinos organizmas yra imunologiškai tolerantiškas Rh faktoriaus antigenus turintiems vaisiaus eritrocitams. Tikimybė, kad Rh (-) moters naujagimis iš pirmojo nėštumo sirgs kraujo liga, yra nedidelė, jei po kiekvieno nėštumo ir gimdymo, į raumenis bus suleista profilaktinė anti-D(Rh) gamaglobulino dozė. To neatlikus, kiekvieno kito nėštumo metu rizika ir pavojus naujagimio būklei didėja, ir jis gali sirgti įvairaus sunkumo hemolizine naujagimių liga.

Motinos Rh (-), vaisiaus – Rh (+)
Gausesnis kraujavimas gimdant
Vaisiaus mažakraujystė
Vaisiaus deguonies badas
Vaisiaus vandenė
Naujagimio vangumas
Sutrikusi psichinė ir motorinė naujagimio raida

Esant Rh izoimunizacijai, nėščioji neturinti jokių specifinių skundų. Ji gali dažniau nei kitos nėščiosios skųstis silpnumu, mieguistumu, jai gali trūkti oro. Trečdalis visų tokių nėščiųjų serga mažakraujyste, o trečdalį atvejų komplikuoja nėščiųjų hipertenzija, dažniau pasitaikanti toms moterims, kurių vaisius labiau pažeistas. Imunizuotoms nėščiosioms dažnesni persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, gimdydamos jos dažniau gausiai kraujuoja. Labiausiai nuo Rh izoimunizacijos nukenčia vaisius: jam vystosi hemolizinė liga. Dėl nuolatos ardomų eritrocitų jo kraujyje, vystosi sunkaus laipsnio vaisiaus mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė. Suirus eritrocitams, atsipalaiduoja daug laisvo, nesujungto bilirubino, kuris, perėjęs iš kraujo į naujagimio smegenų ląsteles, sukelia jų nekrozę, negrįžtamai pažeidžia galvos smegenų pamato branduolius ir požievines smegenų struktūras, – atsiranda vadinamoji branduolinė gelta. Todėl tokiems naujagimiams atsiranda neurologinių simptomų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebralinis paralyžius, kurtumas. Dėl organizmo intoksikacijos bilirubinu, atsiranda skeleto raumenų tonuso sumažėjimas, naujagimis būna vangus ir nustoja čiulpti, kartais sustoja kvėpavimas, būna nekvėpavimo (apnėjos) epizodai. Psichomotorinio vystymosi defektų gali likti visam gyvenimui (tai priklauso nuo hemolizinės ligos sunkumo): jei bilirubino kiekis kraujyje buvo pasiekęs kritines ribas, vaikui augant gali išryškėti kurtumas aukštiems tonams, sutrikti psichinė ir motorinė raida. Kai hemolizinė liga yra lengva ar vidutinio sunkumo, prognozė yra gera.

Dėl Rh konflikto vaisiui vystosi mažakraujystė ir bendroji vaisiaus vandenė. Vaisius gali žūti gimdoje ir gimti negyvas. Jei vaisius lieka gyvas, jam vystosi gelta ir hemolizinė naujagimių liga. Rh izoimunizuotoms moterims dažniau pasitaiko savaiminiai persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, nėščiųjų hipertenzinės būklės, gausus kraujavimas gimdymo metu.

Atliekamas motinos ir tėvo kraujo tyrimas grupėms ir Rh faktoriams nustatyti. Jeigu kraujyje pirmo tyrimo metu buvo aptikti antirezus antikūnai, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

ultragarsinis vaisiaus tyrimas (nustatomas pagausėjęs gemalinių vandenų kiekis, placentos išplonėjimas, padidėjusios vaisiaus kepenys, blužnis, širdis, randamas susikaupęs skystis pilvaplėvės, širdiplėvės ertmėse, vaisiaus paodžio paburkimas, dvigubas vaisiaus galvutės kontūras);

gemalinių vandenų spektrofotometrija, kordocentezė (šiais tyrimo metodais įvertinama vaisiaus būklė gimdoje).

Specifinių Rh izoimunizacijos gydymo priemonių nėra.

Esant lengvai vaisiaus kraujo ligos formai, kas 2-3 savaites kartojamas gemalinių vandenų tyrimas; jei bilirubino koncentracija juose nedidėja, gimdymas numatomas laiku pagal terminą.

Esant vidutinio sunkumo vaisiaus kraujo ligos formai, gemalinių vandenų tyrimas kartojamas kas 7-10 dienos; jei bilirubino koncentracija juose didėja, atliekamas kraujo perpylimas vaisiui gimdoje, gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę.

Esant sunkiai vaisiaus hemolizinei ligai, kraujo perpylimas vaisiui gimdoje kartojamas kas 7-14 dienos, gimdymas planuojamas 34 nėštumo savaitę, gimdyti rekomenduojama atliekant Cezario pjūvio operaciją. Kraujo perpylimas vaisiui, esančiam gimdoje, paprastai atliekamas 22-32 nėštumo savaitę. Kraujo perpilama dviem būdais: į vaisiaus kraujotaką arba į vaisiaus pilvo ertmę. Ši procedūra labai sudėtinga, atliekama tik aukščiausios kvalifikacijos specialistų, tačiau kartais tai yra vienintelis būdas, galintis išgelbėti vaisiaus gyvybę. Naujagimių kraujo ligos ir hiperbilirubinemijos gydymo metodai yra du: fototerapija (gydymas mėlynąja šviesa) ir pakaitinis kraujo perpylimas. Taikant fototerapiją, paviršinių odos kraujagyslių kraujyje esančios netirpios bilirubino molekulės sugeria mėlynąją šviesos spektro dalį ir virsta tirpiu vandenyje bilirubino izomeru, kuris pasišalina su tulžimi, o susidarę bilirubino oksidacijos produktai pasišalina iš naujagimio organizmo per inkstus su šlapimu. Naujagimiui, gydomam fototerapija, skiriamas papildomas skysčių kiekis. Ar yra parodymai pakaitiniam naujagimio kraujo perpylimui, sprendžiama įvertinus bilirubino koncentraciją kraujyje, laboratorinių tyrimų rezultatus, naujagimio savijautą, komplikacijas. Naujagimiui kraujas perpilamas tik į kraujagysles ir niekada į pilvo ertmę.

Jei esate moteris ir jūsų Rh (-), po kiekvieno (!) nėštumo, reikia pasirūpinti, kad būtų atlikta imunoprofilaktika, kaskart pasibaigus nėštumui į raumenis suleidžiant 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino. Jis neleidžiamas tik vieninteliu atveju – po gimdymo, jei gimsta Rh (-) naujagimis.

Kraujo, kraujo preparatų transfuzijos mergaitėms ir moterims turi būti atliekamos tik tada, kai jos iš tiesų labai būtinos ir tik parinkus tos kraujo grupės ir to Rh (rezus) faktoriaus kraują. Rh (-) nėščiosioms privaloma 28 nėštumo savaitę į raumenis suleisti 300 μg anti-D(Rh) gamaglobulino ir tokią pat dozę po gimdymo (jei gimsta Rh(+) naujagimis) per 24-72 valandas. Taip pat po kiekvienos su nėštumu susijusios būklės (po savaiminio persileidimo, nėštumo nutraukimo (aborto), mikroadsorbcijos, nesivystančio nėštumo, negimdinio nėštumo, kraujo perpylimo vaisiui gimdoje). Labai alergiškoms moterims i>anti-D(Rh) gamaglobulinas leidžiamas kartu antihistamininiais vaistais.