Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių.

Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės.

Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų.

Miokardo infarktą dažnai lydi komplikacijos, kurios gali būti mirtinos: · Įvairūs širdies ritmo sutrikimai – nuo pavienių „permušimų” iki labai dažno skilvelių plakimo, t.y., skilvelių virpėjimo; · Gali atsirasti labai retas širdies ritmas, nes, pažeidus širdies raumenį, sutrinka elektrinio impulso plitimas; · Kai pažeidžiamas didelis širdies raumens plotas, gali atsirasti ūminio širdies nepakankamumo požymiai – plaučių edema ir šokas. Sutrikus širdies kaip „siurblio” funkcijai, sutrinka kraujo nutekėjimas iš plaučių į kairįjį skilvelį, tuomet kraujas tvenkiasi plaučių kraujagyslėse, iš jų į plaučius pradeda sunktis kraujo plazma – ligonis ima „skęsti savo paties plaučiuose”. Tai vadinama plaučių edema, arba plaučių patinimu. Arba, pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebeišstumia pakankamai kraujo į kraujagysles, krenta spaudimas – vystosi šokas; · Širdies plyšimas; · Perikarditas.

Miokardo infarktą padeda diagnozuoti minėti simptomai, pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje ieškoma specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių (kreatifosfokinazės, troponino I). Diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas.

Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje! Pirmąją pagalbą reikia suteikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems skausmams krūtinėje. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis! Ligoniui kas 5 minutės duodama sučiulpti tabletę arba purškiama po liežuviu nitroglicerino, taip pat 1 tabletė aspirino ir kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas). Ligoninėje gydoma vaistais bei taikomos intervencinės procedūros, kartais tenka skubiai operuoti – atlikti aortokoronarinio nuosrūvio operaciją. Ištikus miokardo infarktui, vartojami šie vaistai: 1) vaistai nuo skausmo, dažniausiai narkotiniai vaistai nuo skausmo; 2) nitratai (švirkščiamas nitroglicerinas į veną); 3) trombocitų funkciją slopinantys vaistai (pvz., aspirinas, klopidogrelis, tiklopidinas, tirofibanas); 4) krešėjimą slopinantys vaistai (heparinas ir jo analogai); 5) AKF inhibitoriai; 6) beta adrenoblokatoriai. Jei nuo skausmų pradžios praėjo mažiau nei 6 valandos, stengiamasi atkurti kraujotaką užakusioje kraujagyslėje. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles įvedamas specialus siauras vamzdelis, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti kurios širdies kraujagyslės užakusios arba susiaurėjusios. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir užakusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir vietos su balionu išplėsti nepavyksta, į širdies kraujagyslę įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Nesant galimybių to atlikti, skiriama trombus tirpinančių vaistų (audinių plazminogeno aktyvatorius, streptokinazė ir kt.).

Vaistažolių mišiniai kraujotakai gerinti

Mažina kraujospūdį.

Amalo žolė, gudobelės lapai ir žiedai, melisos lapai.

 

 

 

10 gramų vaistinių medetkų žiedų užpilami 0,5 litro verdančio vandens, leidžama nusistovėti valandą laiko, nukošiama. Patyrusiems miokardo infarkto priepolį šio antpilo patariama gerti po 1/2 stiklinės 4-5 kartus per dieną.

 

Gudobelės sultys. Jos reguliuoja širdies veiklą, padeda geriau aprūpinti širdį deguonimi, mažina arterinį kraujospūdį. Spaudžiamos iš žiedų, lapų ir vaisių. Lapai ir žiedai renkami gegužės mėnesį, o vaisiai - spalį. Gerti po 1 stiklinę sulčių 3 kartus per dieną, joje ištirpinus šaukštą medaus.

 

Amalo žolė, kraujažolė.

1 šaukštelis amalo užpilamas stikline šalto vandens. Palaikoma 10 valandų, kad prisitrauktų. Po to šaukštelis kraujažolės užplikomas stikline vandens. Abi arbatos sumaišomos ir visas šis kiekis kiek pašildytas išgeriamas per dieną. Tokiomis arbatomis galima gydytis 4 savaites arba gerti jas tuomet, kai reikia. 

2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Palaikoma 15 minučių, kad prisitrauktų. Geriama ryte ir vakare po stiklinę arbatos. Kursas trunka 3-4 savaites. Didesnės šių augalų dozės padidina jautrumą saulės spinduliams, todėl gydydamiesi galite smarkiai nudegti. Butina vengti saulės spindulių. 

Rozmarino lapai, rėžiukas, rūtų žolė, jonažolė.

1-2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Palaikoma 10 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po 2-3 stiklines kuo karštesnės arbatos per dieną. Kursas trunka apie mėnesį. 

40 g karčiavaisio citrinmedžio vaisių žievės, 15 g karčiojo kiečio žolės, 15 g cinamono žievės, 10 g širdažolės.

(Literatūra: Wolfgang Mohring, „Gydomųjų arbatų knyga“, Tyrai, 1999)

 

 

Morkų sultys. Sultys vartojamos sergant širdies - kraujagyslių ligomis, kaip profilaktinė priemonė prieš ir po infarkto. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną keletą mėnesių. Patyrusiems miokardo infarkto priepuolį patariama kurį laiką 3 kartus per dieną gerti po 1 stiklinę morkų sulčių.

Valgomasis česnakas. Po infarkto, be kitų medikamentų, profilaktiškai rekomenduojama suvalgyti 2-4 česnako skilteles per dieną. Jo dedama į salotas, varškę ar ant sumuštinio. Taip pat galima 3 kartus per dieną išgerti po šaukštą šviežių česnako sulčių arba 20 lašų tinktūros.

 

Masažas ir gydomoji gimnastika: laikomi vienais iš būtiniausių kompleksinių elementų šiuolaikinėje miokardo infarkto gydymo metodikoje. Šios procedūros atlieka tonizuojančią funkciją, apsaugo nuo gręsiančio kraujagyslių užsikimšimo, pagerina koronarinę bei periferinę organizmo kraujotaką, padeda palaikyti teigiamą paciento emocinę būseną ir palaipsniui skatina jo perėjimą nuo visiškos ramybės režimo iki normalaus (judresnio) gyvenimo būdo bei grąžina darbingumą. Jei gydomosios gimnastikos pratimus galima pradėti tik 2-3 savaitę, skaičiuojant nuo susirgimo (ūmaus periodo) pradžios, tai masažuoti pradedama žymiai anksčiau, 2-3 dieną, (kūno temperatūrai pasiekus normalią ribą). Mat, gydomoji gimnastika reikalauja aktyvių paciento valios pastangų, o masažui tai nėra būtina.

 

Pirmą parą ligonis privalo gulėti, antrąją – leidžiama 1 valandą pasėdėti, trečią parą – galima porą valandų pasėdėti, pačiam nueiti į tualetą, po keturių dienų – vaikštinėti po palatą, aštuntą-dešimtą parą ligonis, jei nekyla jokių komplikacijų, išrašomas į namus.

 

Miokardo infarkto galima išvengti. Reikia stengtis koreguoti aterosklerozę sukeliančius rizikos veiksnius; gydytojui paskyrus, vartoti riebalų kiekį kraujyje reguliuojančius ir trombų susidarymą slopinančius vaistus bei vaistus koronarinei širdies ligai gydyti.