Gimdymo trauma – tai mechaninis vaisiaus audinių ir organų pažeidimas komplikuoto gimdymo metu.

Neteisingai pasirinkta gimdymo taktika (vaisiaus galvos ir motinos kaulinio dubens neatitikimas, užsitęsęs ar per greitas gimdymas, akušerinių replių ar ekstraktoriaus naudojimas, neteisinga vaisiaus padėtis gimdoje).

Nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu.

Neteisingai pasirinkta gimdymo vieta, neįvertinus visų galimų rizikos veiksnių. Gimdymo metu gali įvykti: galvos smegenų trauma, nugaros smegenų pažeidimai, kaulų lūžiai ir nervų pažeidimai.

Esant galvos smegenų traumai, ką tik gimęs naujagimis dėl sutrikusios sąmonės nereaguoja į dirgiklius, dejuoja, krūpčioja, dažnai būna traukuliai, nečiulpia pieno arba springsta, mėlynuoja, verkia prikimusiu balsu. Sutrinka kvėpavimo ritmas (ilgos pauzės tarp įkvėpimų, kvėpavimo sustojimo epizodai). Dėl deguonies trūkumo audiniuose, oda būna melsvo atspalvio. Naujagimis atpylinėja maistą, seilėjasi, vemia. Jo rankų ir kojų raumenų įtempimas (tonusas) būna nevienodas, todėl galūnių padėtis skirtinga (nevienodai sulenktos rankos ir kojos). Žvilgsnis gali būti nukreiptas į vieną tašką (fiksuotas) arba nuolat judantys akių obuoliai („plaukiojantys“ akių judesiai). Visi sveiki naujagimiai gali nedaug žvairuoti, tačiau dėl gimdymo traumos atsiradęs žvairumas būna labai ryškus. Atsižvelgiant į nugaros smegenų pažeidimo aukštį, dėl pakitusio raumenų įtempimo (tonuso)gali būti nevienoda rankų ar kojų padėtis, nevienodas raumenų įtempimas, lyginant viršutinės ir apatinės kūno dalies raumenų grupes. Liečiant naujagimį, jis nereaguoja į prisilietimą prie atskirų kūno vietų (jos priklauso nuo nugaros smegenų pažeidimo vietos). Jei sunkiai pažeista kaklinė stuburo dalis, būna pasunkėjęs kvėpavimas dėl sutrikusios diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų nervų veiklos, galimi rijimo sutrikimai (vaikas springsta, iš burnos bėga seilės). Esant kaulų lūžiams, galūnė pažeistoje vietoje patinusi, naujagimis jos nejudina, pačiupinėjus, jaučiamas būdingas girgždėjimas. Naujagimis dėl patiriamo skausmo būna neramus. Jei pažeistas nervas, pvz., veido nervas, naujagimio veidas būna asimetriškas, neužsimerkia viena akis, jis negali čiulpti, nes nevaldo lūpų raumenų. Pažeidus peties rezginio nervus, vaikas nejudina vienos rankos, raumenų įtempimas joje sumažėjęs. Dėl kaklo raumens pažeidimo gali būti sutinusi viena kaklo pusė, vėliau, prasidėjus randėjimo procesams, vaiko galva krypsta į vieną pusę. Po galvos smegenų traumos sunkiausia būklė būna pirmas 12 valandų, po 72 valandų, tinkamai gydant, būklė pradeda gerėti, tačiau tai nereiškia, kad naujagimis visiškai pasveiks. Po 7-10 parų gali atsirasti traukulių epizodų, naujagimis gali pasidaryti dirglus, vėl pablogėti sąmonės būklė. Jei trauma nebuvo labai sunki, naujagimio būklė po kelių dienų stabilizuojasi, pradeda gerėti. Nugaros smegenų pažeidimas išryškėja tuoj po gimimo, simptomai gali stiprėti dėl smegenų audinio potrauminio paburkimo. Smegenų paburkimui mažėjant, funkcija kartais gali visiškai ar dalinai atsistatyti (jei nėra nutrauktos nervinės skaidulos). Tinkamai atstačius ir užfiksavus lūžusį kaulą, jis sugyja (terminas priklauso nuo lūžusio kaulo). Mėlynės, jei nėra labai didelės, rezorbuojasi savaime per 2-8 savaites. Jei yra nutrauktas nervas, raumenų veikla gali tinkamai neatsistatyti.

Po galvos smegenų traumos gali likti besikartojančių traukulių epizodų (epilepsija). Galimi rankų ar kojų paralyžiai ar susilpnėjusi jų funkcija, veido raumenų pažeidimai (asimetriškas veidas), psichinės raidos atsilikimas.

Po nugaros smegenų traumos gali išlikti raumenų paralyžius, sutrikusi šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės funkcija, neatsistatyti jutimai. Dėl pažeistų kaklo nugaros smegenų segmentų gali likti visų galūnių paralyžius, sutrikęs kvėpavimas ir rijimas, tai sukelia papildomų infekcinių komplikacijų grėsmę.

Po nervo pažeidimo gali išlikti nevisiškai atsistačiusi raumens funkcija (per maža judesių amplitudė, per maža rankos jėga). Didelis poodinis kraujo išsiliejimas gali supūliuoti ar jame gali vėl atsirasti kraujo po to, kai jis buvo ištrauktas. Sugijus lūžiui, kaulas gali likti iškrypęs (deformacija).

Galvos smegenų trauma diagnozuojama įvertinus gimdymo eigą, naujagimio būklę (vertinama sąmonės būklė, raumenų įtempimas, akių obuolių padėtis), jei reikia, atliekamas galvos smegenų ultragarsinis, rentgenologinis ištyrimas, galvos smegenų aktyvumo bangų fiksavimas (elektroencefalografija).

Nugaros smegenų trauma diagnozuojama įvertinus gimdymo eigą ir naujagimio raumenų įtempimą, judrumą, jutimus, sausgyslių refleksus, kvėpavimo pobūdį. Įtarus kraujosruvą – daromas rentgenologinis ištyrimas (kompiuterinė tomografija).

Atskirų nervų pažeidimai diagnozuojami įvertinus bendrą būklę ir raumenų įtempimo laipsnį (tonusą), jei reikia – registruojamos nervo aktyvumo srovės (elektromiografija). Kaulų lūžiai diagnozuojami atlikus rentgenologinį ištyrimą, o paspaudus sutinusią vietą jaučiamas būdingas traškėjimas.

Esant galvos smegenų traumai, taikomos priemonės normaliam kvėpavimui palaikyti, skiriama traukulius slopinančių vaistų (fenobarbitalis), arterinį kraujo spaudimą reguliuojančių medikamentų (adrenomimetikai), magnio druskų infuzijos, kraujavimo pavojų mažinančių preparatų (vitaminas K, šviežiai šaldyta plazma, kt.), galvos smegenų paburkimą mažinančių vaistų. Jei dėl traumos sutrinka smegenų skysčio (likvoro) cirkuliacija ir padidėja spaudimas kaukolės ertmėje, atliekamos likvoro nutekėjimą pagerinančios operacijos. Baigus medikamentinį gydymą, pradedama gydomoji mankšta, įvairūs nervų ir raumenų funkciją gerinantys pratimai.

Nustačius nugaros smegenų kaklo segmentų pažeidimą, imobilizuojamas kaklas. Skiriama nugaros smegenų paburkimą mažinančių, skausmą malšinančių, kraujavimą stabdančių preparatų. Esant reikalui, duodama kvėpuoti deguonimi. Baigus medikamentinio gydymo etapą, skiriama gydomoji mankštą, raumenų įtempimą (tonusą) reguliuojantys pratimai, masažo seansai.

Lūžus kaului, jo galai atstatomi į vietą ir užfiksuojami.

Esant nervo pažeidimui, skiriama kraujotaką gerinančių preparatų, specialūs pratimai, gerinantys nervo ir raumens būklę.

Jei yra didelis poodinis kraujo išsiliejimas, toje vietoje įduriama adata ir ištraukiamas turinys, po to uždedamas spaudžiamasis tvarstis, jei išsiliejimas nedidelis – išnyksta savaime per 2-8 savaites.

Tėvai namuose turi tęsti paskirtą medikamentinį gydymą, taip pat pratimus, kuriuos parodo gydytojas-reabilitologas. Juos reikia daryti kruopščiai, reguliariai ir pakankamai ilgai, jei norima pasiekti gerų rezultatų. Būklę turi stebėti pediatras ar šeimos gydytojas, neurologas, reabilitologas.

Informuoti gydytoją apie visus sveikatos sutrikimus, buvusius iki nėštumo ir jo metu, apie ankstesnių gimdymų eiga, gimusių vaikų būklę – tai padės gydytojui parinkti optimaliausią gimdymo taktiką. Gimdant griežtai klausytis gydytojo ar akušerės nurodymų.