Įveskite:

KOKLIUŠAS

Kokliušas (lot. pertussis) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai.

Ligos priežastys

Ligą sukelia kokliušo lazdelės, Bordetella pertussis. Užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu, ypač pirmąją ligos savaitę, arba nuo sveiko ligos sukėlėjo nešiotojo. Ligonis gali būti pavojingas aplinkiniams 6 savaites nuo ligos pradžios, tačiau, išryškėjus tipiškiems spazminio kosulio požymiams, užkrėtimo galimybė mažėja. Gydant sergantįjį kokliušu antibiotikais, jau po 14 dienų rizikos užsikrėsti nebėra. Kokliušo infekcija plinta oru. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, čia dauginasi ir sukelia uždegimą. Jų išskirti toksinai su krauju ir audinių skysčiu išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia smulkiųjų bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus (susitraukimą). Dažniausiai kokliušu serga vaikai iki 5 metų, kartais paaugliai ir suaugusieji. Ypač ši liga pavojinga naujagimiams. Daugiausia sergančiųjų vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Simptomai

Sutrikęs miegas
Kūno masės mažėjimas
Akių paraudimas
Karščiavimas
Sausas kosulys
Reprizai (gilus įkvėpimas po ilgo kosėjimo)
Spazminiai kosulio priepuoliai
Vėmimas
Sloga
Kvėpavimo sutrikimai

Ligos eiga

Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 2-14 dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Vaikai pradeda kosėti, truputį sloguoja, kartais pakyla neaukšta temperatūra. Kosulys vis stiprėja, ypač vargina naktimis. Nuo ligos pradžios praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta. Tada jam pavyksta įkvėpti oro – pasigirsta gilus, grubus įkvėpimas, kuris vadinamas reprizu. Dažniausiai netrukus prasideda kitas kosulio priepuolis. Po jo vaikas atkosti skaidrių ir tąsių gleivių, neretai ašaroja, teka seilės, gali vemti. Dėl sutrūkusių kraujagyslių parausta akių gleivinė. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis – gali susidaryti opelė. Per parą būna 5-25 kosulio priepuoliai, per kiekvieną iš jų po 2-3 reprizus. Spazminio kosulio stadija trunka 4-6 savaites. Sunkiai serga kūdikiai, ypač naujagimiai. Sutrinka vaiko miegas, mažėja svoris. Ligos eiga klastinga, nes mažylis nekosti, tačiau jį gali ištikti labai pavojingi kvėpavimo sutrikimai, trunkantys iki 15 sekundžių ir ilgiau. Dėl jų galvos smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, todėl kūdikis gali numirti. Sveikstant kosulio priepuoliai retėja. Vaikas kosti tik esant fizinei įtampai arba iš įpročio. Iki visiško pasveikimo prireikia dar 2-3 mėnesių. Vieną kartą persirgus kokliušu, daugiau jis nebepasikartoja.

Komplikacijos

Dėl deguonies trūkumo smegenyse gali išsivystyti posthipoksinė encefalopatija – sunki galvos smegenų liga, dėl kurios ateityje gali sutrikti vaiko psichoemocinis vystymasis. Kitos komplikacijos: plaučių, vidurinės ausies uždegimai, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Tuomet reikalingas stacionarinis gydymas. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi, kūdikis gali mirti.

Tyrimai

Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriam būdingas leukocitų ir limfocitų kiekio padidėjimas, eritrocitų nusėdimo greitis normalus. Su tamponu imamas pasėlis iš nosiaryklės ir ieškoma kokliušo sukėlėjų.

Gydymas

Jei vaikas pradėjo sausai kosėti, ypač naktimis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kokliušu sergantį vaiką iš pradžių rekomenduojama gydyti ligoninėje, paskui namie pagal gydytojo nurodymus.

Gydoma antibiotikais (dažniausiai eritromicinu), juos būtina vartoti 14 dienų, kad būtų tikrai sunaikinti ligos sukėlėjai.

Skiriama gleives skystinančių medikamentų (ambroksolis, acetilcisteinas).

Jei vaikas dūsta, galima duoti bronchus plečiančių vaistų. Medikamentai, slopinantys kosulį, nepadeda, nes jo nuslopinti beveik neįmanoma.

Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti dažnai, bet po nedaug šiltu skystu ir švelniu maistu. Jei kosėdamas vaikas vemia, po 20-30 minučių vėl pamaitinti.

Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosti, pradeda dūsti, atsiranda galvos, ausies skausmai, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – greičiausiai liga komplikavosi.

Patarimai

Vaiko kambarį gerai vėdinkite.

Sveikatai pagerėjus, veskite ligonį pasivaikščioti į lauką (geriau į mišką).

Drėgnu skuduru valykite dulkes, plaukite grindis.

Kosulio priepuolių būna mažiau, jie esti lengvesni, jei vaikas ramus ir gerai nusiteikęs. Kol mažylis serga, vienas iš tėvų turėtų miegoti jo kambaryje, kad priepuolio metu jis neliktų vienas. Prasidėjus priepuoliui, elgitės ramiai. Mažą vaiką paimkite ant rankų, vyresnį – pasodinkite, galvą palenkite, kad kosėdamas neužspringtų, prilaikykite rankomis. Pamokykite vaiką skreplius išspjauti į dubenėlį ar kibirą, bet nenuryti.

Jei priepuolis ištiko kūdikį namie, paguldykite jį ant savo kairės rankos galva žemyn, švarų pirštą įkiškite kuo giliau į burną ir spustelėkite minkštąjį gomurį, kad išprovokuotumėte kosulį. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Liga labai pavojinga naujagimiams. Jei serga vyresnysis vaikas, jį keletą dienų turėtų pagloboti kiti artimieji, kad grįžus iš gimdymo namų kokliušo bakterijos neprikibtų prie mažylio.

Į ugdymo įstaigą vaiką išleiskite tik tada, kai jis visiškai pasveiks.

Profilaktika

Bendravę su ligoniu ir nesirgę kokliušu vaikai izoliuojami 14 dienų, jiems galima skirti antibiotikų (eritromicino). Sergančiam vaikui 25 dienas nuo ligos pradžios neleidžiama bendrauti su sveikais vaikais.

Pagal Lietuvos skiepų kalendorių vaikai nuo kokliušo skiepijami DTP vakcina, kurioje yra ir difterijos bei stabligės skiepai. Rekomenduojama skiepyti trijų, keturių su puse, šešių ir aštuoniolikos mėnesių vaikus. Dabar siūloma nauja vakcina DTaP. Ji gaminama ne iš visų kokliušo sukėlėjų, bet iš tam tikrų sudedamųjų dalių, todėl geriau toleruojama. Nors ir pasiskiepijus galima susirgti, tačiau liga praeina lengviau, be komplikacijų. Šiuo metu galvojama, kad reikėtų vakcinuoti ir vyresnius vaikus bei suaugusiuosius.

Būtina grūdinti organizmą, vartoti vitaminus, ypač C, A ir E.