Gerybinis prostatos išvešėjimas (hiperplazija) – tai priešinės liaukos, dar kitaip vadinamos prostata, padidėjimas, sukeliantis įvairių šlapinimosi sutrikimų.

Tai vyresnių vyrų liga. Su amžiumi vyrų prostata, joje vešant jungiamajam audiniui, didėja. Padidėjusi prostata sutrikdo normalų šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės. Ligonių nusiskundimų intensyvumas dažniausiai priklauso nuo prostatos dydžio, nors pasitaiko atvejų, kai esant labai didelei prostatai, skundų būna nedaug. Ilgainiui išliekant šlapimo nutekėjimo sutrikimams, pažeidžiami ir inkstai. Tokiems ligoniams dažniau išsivysto šlapimo takų infekcijos (pvz., pielonefritas), gali vystytis ir inkstų funkcijos nepakankamumas.

Dažniausiai šlapinimosi sutrikimai atsiranda palaipsniui. Vyrai pastebi, kad susilpnėja šlapimo srovė, pradėti šlapintis tampa sunkiau, naktį tenka net keletą kartų keltis šlapintis. Tokiems vyrams gali kartotis šlapimo takų infekcijos, vystytis inkstų funkcijos nepakankamumas. Kartais vyrai neatkreipia dėmesio į pasikeitusį šlapinimąsi, o po peršalimo, alkoholinių gėrimų vartojimo patenka į gydymo įstaigą dėl ūmaus šlapimo susilaikymo. Tada net stanginantis nepavyksta pasišlapinti, atsiranda stiprūs skausmai pilvo apačioje, gali atsirasti tinimų. Ilgiau užtrukus šlapimo susilaikymui, yra didesnis infekcijos pavojus. Gydymo įstaigoje kateterio pagalba ištuštinus šlapimo pūslę, ligoniui labai greitai palengvėja.

Esant padidėjusiai prostatai ir sutrikusiam šlapimo nutekėjimui, liekant didesniam šlapimo kiekiui šlapimo pūslėje po pasišlapinimo, gali išsivystyti šlapimo takų infekcija, kuri linkusi kartotis. Po peršalimo, išgertuvių gali visai nepavykti pasišlapinti, šlapimo pūslė yra pertempiama besikaupiančio šlapimo, atsiranda pastovus noras šlapintis, kartais gali būti šlapinimasis lašais, ligonį vargina tempiamos pūslės skausmas, sutrinka inkstų veikla. Esant nuolat padidėjusiam spaudimui šlapimo pūslėje, spaudimas didėja ir inkstuose. Spaudžiami inkstai raukšlėjasi, praranda savo sugebėjimą apvalyti kraują nuo toksinių medžiagų, vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Esant prostatos padidėjimui gali nukentėti ir lytinė funkcija.

Padidėjusi prostata apčiuopiama pirštu per tiesiąją žarną (vadinamas rektalinis tyrimas). Taip nustatomas apytikris prostatos dydis, forma, konsistencija. Detaliau prostata įvertinama echoskopo pagalba: nustatomas šlapimo kiekis, liekantis šlapimo pūslėje pasišlapinus. Kraujo tyrimas rodo kreatinino, šlapalo koncentraciją kraujyje, prostatos specifinį antigeną (PSA). Prostatos padidėjimui nustatyti šių tyrimų dažniausiai užtenka, o taip pat atmesti prostatos vėžio tikimybę. Kartais gali tekti atlikti ir prostatos biopsiją, kai specialia adata paimamas prostatos gabalėlis ir ištiriamas mikroskopo pagalba.

Daug metų įprastinis prostatos hiperplazijos gydymas buvo chirurginis. Tačiau dabar ankstyvomis ligos stadijomis vis dažniau taikomas medikamentinis gydymo būdas. Esant lengviems šlapinimosi sutrikimų simptomams gali būti skiriami augaliniai preparatai ir jų deriniai. Jie taikomi kartu su kitais medikamentais ar vieni. Jų poveikis nėra stiprus, todėl rekomenduojami ilgi gydymo kursai. Jie veikia prostatą bei mažina šlapimo takų dirginimą, malšina uždegimą. Didelės dalies augalinių preparatų vartojančių vyrų būklė pagerėja, nors moksliniai duomenys, pagrindžiantys šių preparatų veiksmingumą, dar tebekaupiami. Pagrindinis augalinių preparatų privalumas yra tas, jog jie yra saugūs ir itin retai sukelia nepageidaujamų poveikių. Nustačius padidėjusią prostatą bei vidutinio sunkumo ir sunkius šlapinimosi simptomus, vartojami a1-adrenoblokatoriai (doxazosinas, terazosinas), skiriami ir tais atvejais, kai kartu su prostatos hiperplazija, ligonį vargina arterinė hipertenzija, taip pat nepamainomi po ūmaus šlapimo susilaikymo. Tačiau, vartojant šiuos prepatus, lengvinami tik ligos simptomai. 5 alfa reduktazės inhibitoriai (dutasteridas, finasteridas), slopindami testosterono virtimą dihidrotestosteronu, tiesiogiai veikia ligos priežastį - mažina padidėjusią prostatą, ko pasėkoje lengvėja simptomai, gerėja šlapimo srovė ir mažėja komplikacijų, tokių, kaip ūmus šlapimo susilaikymas, rizika. Šie vaistai gali būti skiriami tiek vieni, tiek kartu su a1-adrenoblokatoriais. Esant didelei prostatai, nuolat susilaikant šlapimui ar kai medikamentinis gydymas neduoda norimo rezultato, taikomas chirurginis gydymo būdas. Galimi keli chirurginio gydymo metodai, kai pašalinama visa prostata ar tik jos dalis.

Apriboti skysčių, ypač turinčių alkoholio bei kofeino, vartojimą vakare, prieš miegą. Tai padės sumažinti naktinio šlapinimosi dažnį. Be to, alkoholis skatina prostatos paburkimą ir tuo pačiu pasunkina ligos simptomus.

Vyrai, sulaukę 40 metų amžiaus ir daugiau, nors kartą per metus turėtų lankytis pas urologą, kad būtų laiku paskirtas tinkamas gydymas. Reikia vengti peršalimų, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nes tai gali sukelti ūmų šlapimo susilaikymą. Rekomenduotina vartoti augalinius preparatus, kurie ne tik mažina prostatą, jos patinimą, bet ir dezinfekuoja šlapimo takus. Dažniausia klaida – kreiptis į gydytoją, tik atsiradus komplikacijoms. Svarbu nedelsti, nes ne tik gerybinis prostatos padidėjimas gali sukelti aukščiau minėtus šlapinimosi sutrikimus – prostatos adenoma, prostatos vėžys, lėtinis prostatitas gali pasireikšti tokiais pat simptomais.